- tilžus
- tilžùs, -ì adj. (4) NdŽ, Skr kuris greit tilžta, skysta, žliunga: Tilžì žemė, kur biškį užlyna, ir patilžta tuo J. ║ DŽ praskydęs, patilžęs, žliuginas: Nepažįstamas, žingsniuodamas tilžiu kelio viduriu, atsvyravo prie vartų A.Vencl. | prk.: [Nešvanki recenzija] mane, rodos, aptėškė tilžiu, dvokiančiu purvu rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
